- sambaris
- sámbaris sm. (1) NdŽ, DŽ1, Žml, Gsč, Mšk, sambarỹs (3a) NdŽ; JbL213 1. sėjos baigimo ar derliaus nuėmimo proga daromos sudėtinės vaišės: M. Strijkovskis rašo, kad Žemėpačio garbei lietuviai, nuėmę derlių, darė apeigines vaišės, vadinamąjį sambarį MLTEIII890. Perniai mūsų sodžiuj sámbariai buvo Lnkv. Sambariui bernai susidėję padaro alų, o mergos suneša valgių LTR(Žg). Jis ar sámbariuose grieždavo su smuiku Sk. 2. MLTEIII154, Sk, Mšk piemenų vaišės per sekmines, melstuvės: Su vaikščiojimu parugėmis artimai susijęs ir sambarių paprotys. Sambariai buvo švenčiami dažniausiai sekminių antrą dieną rš. Par sekmines vieni padarė alaus, kiti atnešė mėsos – ir padarėm sámbarį Jnš. Kad ganėm bandą prie viršininko, tai sámbarį taisydavom Žg. Man rodas nueit į tuos sámbarius Lnkv. 3. Pkr, Grž sudėti daiktai ar pinigai: Par sekmines piemeniai supilia sámbarius i valgo, i geria Žml. Sámbarį susipylė Pšl. Piemenys renka sámbarį Jnš. 4. J1 žr. sambūris.
Dictionary of the Lithuanian Language.